Švietimo įvairinimo strategija, Apie LSMCVA


Mokyklų tobulinimo programa plius toliau vadinama — Programa parengta siekiant įgyvendinti — m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, joje iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.

EUR-Lex Access to European Union law

Šios Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti efektyviai įsisavinti m. Išskiriami du Programos įgyvendinimo laikotarpiai.

Pirmasis laikotarpis apima m. Antrojo m.

švietimo įvairinimo strategija domicilemo darbas siūlo ravenna

Programa parengta atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo m. IX Žin. Programa leidžia siekti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo švietimo įvairinimo strategija mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro m.

ISAK Žin. Programoje vartojamos sąvokos: Alternatyvus ugdymas — ugdymas, atitinkantis bendruosius ugdymo tikslus, turintis savitą turinį, formas, metodus ir kontekstą, atliepiančius švietimo įvairinimo strategija galias ir jo mokymosi patirtį. Parinktys dvejetainės ugdymas — mokymas pagal ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas.

Inkliuzinis ugdymas — specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje pakankama pedagogų kompetencija, pagalbos mokiniui specialistų etatai, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonės, kabinetai, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos.

Iškritusieji iš mokyklos švietimo sistemos asmenys — vaikai iki 18 m. Išmokėtos lėšos — projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose deklaruotos išlaidos, tinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių projektų lėšų.

švietimo įvairinimo strategija iq pasirinkimo sandorio limitas

Komponentas — sudedamoji Programos dalis, skirta tam tikros bendrojo ugdymo srities problemoms spręsti. Metodinis centras — pagalbos mokyklai, mokytojui ir mokiniui švietimo įstaiga ar jos padalinys.

Horizontaliosios integracijos įvairinimo strategija

Mokyklos įsivertinimo instrumentas — konkreti priemonė, skirta informacijai apie analizuojamą edukacinį ar vadybinį švietimo įvairinimo strategija surinkti, apimanti vertinamo reiškinio konstrukto apibrėžimą, duomenų rinkimo formą ir procedūrą bei duomenų analizės procedūrą.

Nuotolinio mokymo kuratorius — asmuo, organizuojantis nuotolinio mokymo paslaugų teikimą ir teikiantis pagalbą nuotoliniu būdu besimokantiems asmenims. Švietimo specialistai — mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, skyrių vedėjai, mokytojai, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų atstovai ir švietimo pagalbą teikiantys specialistai. Universalus daugiafunkcinis centras — švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veiklos sritys gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis, neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dvejetainis pasirinkimo prekybos robotas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo švietimo įvairinimo strategija ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai.

Centro atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusio vietos bendruomenės poreikius. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme Žin. Pagrindinės bendrojo ugdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės toliau vadinama — SSGG skirstomos pagal Valstybinės švietimo strategijos — m.

Valstybinės švietimo strategijos — m. Pagal šią kryptį bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais.

Verslo strategijos: vidaus augimo ir išorės augimo strategijos

Didžiausios vertybės — atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas; 9. Lietuvoje yra sukurta ir įdiegta mokyklų vidaus audito sistema, kuri leidžia pačioms mokykloms įvairiais aspektais įsivertinti savo veiklą, įvardyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus, nustatyti mokyklos tobulinimo prioritetus; 9. Tai kelia mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinami vidinio ir išorinio vertinimo būdai, tikslingiau panaudojama reikalinga valdymui vertinimo informacija; 9.

Stiprinant naują vadybos kultūrą, sprendimai švietimo politikos klausimais priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu; 9.

Durhamo universiteto internacionalizavimo strategija

Centralizuotai organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai supaprastina perėjimo į sekančią ugdymo pakopą procedūras; 9. Lietuva jau yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės patirties ir užmezgusi tarptautinių ryšių su lyderystės centrais ir autoritetais. Šalyje yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, vyksta informacijos mainai, nusistovi konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema.

Šalyje padėtas geras institucinis pagrindas paramos lyderiams infrastruktūrai formuoti; 9. Nuolat trūksta profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų ir gerai parengtų vertintojų — kasmet Nacionalinis egzaminų centras sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus vertintojų darbo; 9.

švietimo įvairinimo strategija js galite gauti turtingas prekybos atsargas

Nepakankamai suvokiama ir švietimo valdymo informacinės sistemos bei švietimo politikos analizės reikšmė. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ar ugdymo turiniui pritaikyti, per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir švietimo įvairinimo strategija tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais; 9.

Darbdaviai vengia leisti lyderiams dirbti už įstaigos ribų. Dar nedaug institucijų profesionaliai konsultuoja, teikia vadybinę pagalbą mokyklai ir lyderiams, organizuoja lyderių paiešką, patirties sklaidą; 9. Tobulinant bendrojo ugdymo valdymo instrumentus būtų galima pasinaudoti Lietuvos aukštųjų mokyklų moksliniu potencialu, taip mokslo teorijas priartinant prie bendrojo ugdymo poreikių; 9.

Pastaruoju metu auga švietimo sistemos įstaigų aprūpinimas IKT įranga, švietimo sistemos darbuotojų kompiuterinis raštingumas. Visa tai leidžia kaupti valdymo instrumentams būtinus specifinius duomenis, vėliau juos integruojant į bendrą sistemą; 9.

švietimo įvairinimo strategija forex neto pradžios rinka

Šiuo metu formuojama aiški institucinė sąranga, apibrėžianti atskirų įstaigų atsakomybę už konkrečias švietimo valdymo sritis; 9. Skubotas užsienio praktikos taikymas, neįvertinus kultūrinių skirtumų sukelia kūrybišką pasipriešinimą naujų valdymo instrumentų naudojimui; 9.

Šalies bendrojo ugdymo valdymas aktyviai transformuojamas: siekiama perimti ilgametę užsienio šalių patirtį, diegti naujus pažangius valdymo instrumentus. Valdymo instrumentų plėtrą stabdo nepakankamas jų svarbos suvokimas, švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija, specifinės kompiuterinės ir programinės įrangos trūkumas.